Тест №20

Gyvenamų vietovių keliuose transporto priemonės turi būti stabdomos arba statomos dešiniajame važiuojamosios dalies krašte arba dešiniajame kelkraštyje taip, kad kelio pusėje liktų ne mažesnė kaip 0,7 metro pločio juosta pėsčiųjų eismui. Jei nėra trūkinės linijos, važiuojamosios dalies plotis turi būti mažesnis nei devyni metrai. Pėsčiųjų eismui turėtų būti palikta ne mažesnė kaip 1,5 metro pločio laisva juosta, jei vairuotojas stovi ant šaligatvio (jei tai leidžiama).

Sustoti draudžiama: .... 150.3. ant tiltų, viadukų, estakadų ir po jais, išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo vietą nurodantys kelio ženklai, taip pat tuneliuose;

102 Pervaža be užtvaro. Geležinkelio pervaža be pakeliamojo užtvaro

Čia turėtumėte atkreipti dėmesį į ženklą „Apsisukti“. Nurodoma vieta, skirta apsisukti, o sukti į kairę šioje vietoje draudžiama.

Vairuotojas, važiuojantis ne apgyvendintose vietose esančiu keliu, kuriame yra viena eismo juosta ta pačia kryptimi, mažesniu nei leistinu greičiu, privalo laikytis tokio atstumo, kad jį aplenkęs vairuotojas galėtų persirikiuoti atgal. Transporto priemonės, kurios neturėtų arba negali važiuoti greičiau nei 40 km/h., turėtų važiuoti dešiniąja juosta. Be to, ant tokios motorinės transporto priemonės (išskyrus mopedą) transporto priemonės gale turi būti pritvirtinta lėtai važiuojančios transporto priemonės identifikavimo lentelė.

B kategorijos transporto priemonėms likęs vasarinių padangų protektoriaus gylis turi būti ne mažesnis kaip 1,6 mm, o žieminių padangų – ne mažesnis kaip 3 mm. Žieminės ir vasarinės padangos turi skirtingą protektorių. Žieminės padangos (pažymėtos M+S, MS, M.S. arba M&S) turi būti naudojamos nuo gruodžio 1 d. iki kovo 1 d.

Kadangi parodytoje sankryžoje eismo nereguliuoja nei šviesoforas, nei reguliatorius, nėra ir atitinkamų kelio ženklų, tai yra nereguliuojama lygiaverčių kelių sankryža. Todėl vadovausiuosi vadinamąja. dešinės rankos taisyklę ir duoti kelią iš dešinės artėjančios transporto priemonės vairuotojui. Kadangi darau kairįjį posūkį, duosiu kelią ir priešpriešinio eismo dalyviui, kuris šiuo atveju yra vilkiko vairuotojas.

Skirtingai nei kelio atkarpos, esančios tarp triukšmo barjerų arba per miškus, lygumos ir tiltai yra atviri vėjui. Ten stiprus šoninis vėjas gali netikėtai aplenkti iš uždaros kelio atkarpos į atvirą zoną išvažiavusį vairuotoją.

Nėra prasmės rizikuoti ir tikėtis, kad klausydamiesi radijo ar pokalbio būsite budrūs. Išgirdome nemažai naujienų apie tai, kaip vairuotojo automobilis nuvirto per stogą, nulėkė nuo kelio arba išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su kitu keliu važiavusiu žmogumi. Geriau pastatyti automobilį, pailsėti ir nuvykti į kelionės tikslą vėliau, nei ten visai nevažiuoti.

Pagal transporto priemonės techninės būklės reikalavimus valstybinio numerio ženklas turi būti įskaitomas šviesiu paros metu ne mažesniu kaip 40 m atstumu, o tamsiu paros metu - ne mažesniu kaip 25 m atstumu.

Tinkamas slėgis prisideda prie vairavimo saugumo. Jei jūsų padangose ​​yra žemas slėgis, jos gali perkaisti. Naudojant padangas su netinkamu slėgiu, sumažėja valdymas, padangos susidėvi ir gali sprogti. Padangų slėgį reikia tikrinti reguliariai, jei įmanoma, kartą per mėnesį arba bent prieš kiekvieną tolesnę kelionę. Slėgis turėtų būti tikrinamas, kai padangos yra šaltos, tai yra ant automobilio, kuris anksčiau buvo pastatytas arba nuvažiuotas ne daugiau kaip 2-3 km.

Transporto priemonės, autotraukinio ar mašinų traukinio išmatavimai iš priekio ar galo išsikišę daugiau nei vienu metru yra laikomi stambiagabaričiais kroviniais, o remiantis Didelių gabaritų ir (ar) sunkiasvorių krovinių vežimo keliais instrukcijomis. stambiagabaričiai kroviniai turi būti pažymėti identifikavimo ženklu «Išsikišęs krovinys».

Kadangi dega žalias šviesoforo signalas, galiu įvažiuoti į sankryžą. Patartina įvažiuoti į sankryžą, nes žalios šviesos ciklo metu į sankryžą įvažiuos ir kiti vairuotojai. Tada privalau duoti kelią iš priešingos pusės artėjančiam vairuotojui, nes pareiga duoti kelią reikalauja, kad vairuotojas, sukantis į kairę ar apsisukantis, privalo duoti kelią atvažiuojantiems ir lenkiantiems vairuotojams.

Saugus šoninis atstumas – tai atstumas, kurį pasiekus netikėtą dviratininko ar pėsčiojo judėjimą į šoną, jie nepaklius po pravažiuojančio automobilio ratais. Turėtų būti atsižvelgiama į greitį, važiavimo liniją ir dviratininko / pėsčiojo amžių, taip pat į tai, ar jie pastebėjo automobilį. Be to, reikėtų važiuoti nedideliu greičiu, tuomet galima sustoti nepatrenkus dviratininko/pėsčiojo, jei jis pakliūva/pasilenkia po automobiliu. Jei saugaus šoninio atstumo užtikrinti negalima, palaukite, kol pravažiuosite, kol atsiras tokia galimybė. Praktiškai situacija turėtų būti sprendžiama kartu su atvažiuojančiomis transporto priemonėmis šiek tiek pajudėjus į šoną ir leidžiant saugiai lenkti.

Esant tokiai situacijai, saugiausia sumažinti greitį, kad dviratininkas spėtų išvengti stovinčios transporto priemonės. Dviratininkui aplenkus stovinčią transporto priemonę, patikrinkite, ar ją saugu lenkti (neatvažiuoja iš priešingos pusės), ir tik tada lenkkite dviratininką.

Pėsčiųjų perėjoje pėstysis turi pirmenybę prieš vairuotoją; jei pėsčiųjų perėjos nėra, tai pėsčiasis neturi pirmenybės prieš vairuotoją (bet vis tiek reikia būti atsargiems, ypač aplink vaikus). Vairuotojas, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, turi važiuoti pakankamai mažu greičiu, kad nesukeltų pavojaus į pėsčiųjų perėją įžengusiam ar žengiančiam pėstiesiems, o prireikus sustoti, kad pėsčiasis galėtų kirsti pėsčiųjų perėją. kelio, t.y., jei pėsčiasis matomas nori kirsti kelią nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, tuomet sumažindami greitį duokite ženklą, kad vykdote savo pareigą duoti kelią.

Hidroplanavimas – tai situacija, kai tarp padangų ir kelio dangos atsiranda vandens sluoksnis, dėl kurio padangos praranda sukibimą ir transporto priemonė slysta. Hidroplanavimas dažniausiai įvyksta stipriai lyjant žemose važiuojamosios dalies vietose ir provėžose. Hidroplanavimas vyksta greičiau, kai susidėvėjusios padangos ir didelis greitis.

Automobilyje su saugos diržais keleivis turi būti tinkamai prisisegęs saugos diržą vairuodamas. Saugos diržu keleivis tvirtinamas prie automobilio sėdynės. Įvykus avarijai gale sėdintys keleiviai, neprisisegę saugos diržų, gali nukristi į priekinę sėdynę arba į automobilio priekinį stiklą. Automobiliui atsitrenkus iš galo, saugos diržo neprisisegęs keleivis gali susižaloti net važiuojant nedideliu greičiu, tačiau prisisegęs keleivis turi išgyventi net ir 50 km/h greičiu atsitrenkęs į kliūtį. Todėl svarbu, kad keleiviai visada prisisegtų saugos diržus tiek priekinėje, tiek galinėje sėdynėje.

Šiuo atveju kol kas neaišku, kas atsitiko sunkvežimiui. Galbūt čia yra techninis gedimas, o sunkvežimio vairuotojas, net ir norėdamas, negali jums padėti. Jūs savo ruožtu privalote padaryti viską, kas įmanoma, kad išvengtumėte pavojaus, įskaitant. atsisakyk savo pranašumo. Todėl reikėtų sumažinti greitį ir, jei reikia, net sustoti.

Judančio automobilio kinetinė energija priklauso nuo jo greičio ir masės. Didesnės masės transporto priemonė turi daugiau kinetinės energijos, todėl jos stabdymo kelias bus ilgesnis, o ne trumpesnis. Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į tai, ar matomi automobilio posūkio signalai ir kiek stabili yra jo apkrova.

Jei nėra ženklų, apibrėžiančių judėjimo tvarką, tai judant po stovėjimo aikštelę reikėtų vadovautis vadinamuoju. dešinės rankos taisyklė, t.y. duoti kelią iš dešinės artėjančios arba dešinėje esančios transporto priemonės vairuotojui. Todėl duosiu kelią mėlynos spalvos automobilio vairuotojui (kuris yra mano dešinėje), tačiau iš aikštelės išvažiuosiu anksčiau nei raudonos spalvos automobilio vairuotojas (kuris yra mano kairėje).

Šviesiu paros metu vietoj artimųjų šviesų gali būti įjungti dienos žibintai. Dienos žibintus galima įjungti neįjungus šoninių žibintų ir valstybinio numerio apšvietimo.

Jei važiuojate tamsiu paros metu arba prasto matomumo sąlygomis ir nedega vienas iš jūsų automobilio šoninių žibintų, bent vienas iš galinių šoninių žibintų, tuomet turėtumėte įjungti avarinius žibintus. Jei transporto priemonėje nėra avarinių žibintų arba ji yra sugedusi, tuomet automobilio gale, gerai matomoje vietoje, reikia pritvirtinti įspėjamąjį trikampį.

Garso signalą galima naudoti tik iškilus pavojui. Už gyvenvietės ribų garso signalas taip pat gali būti naudojamas siekiant atkreipti kitų eismo dalyvių dėmesį

Transporto priemonės vairuotojas, išvažiuodamas iš važiuojamosios dalies, privalo duoti kelią pėstiesiems, elektrinių dviračių motorolerių vairuotojams, dviratininkams, taip pat mopedų ar mikromopedų vairuotojams (jei prievolės duoti kelią eismo organizavimas nereglamentuoja kitaip). priemonės).

Esant tokiai situacijai, automobilio vairuotojas turi būti ypač atidus ir, jei reikia, palaipsniui mažinti greitį – tai praplės matymo lauką ir leis greičiau sustoti, jei į kelią netikėtai išbėgtų koks pėsčiasis. Žiemą, kai važiuojamoji dalis slidesnė (ypač kai nuolat sustojantys ir išvykstantys autobusai stotelėje sniegą nušlifuoja iki ledo), reikėtų atsižvelgti į tai, kad sustoti reikės kur kas daugiau vietos nei važiuojant sausa asfaltas vasarą.

Didėjant variklio sūkiams, didėja triukšmas. Padangų trintis didėja važiuojant dideliu greičiu, todėl padangos greičiau susidėvi. Degalų sąnaudos gerokai išauga, jei variklio sūkių skaičius viršija 2500. Nešvaistydami degalų pertekliaus galite pradėti važiuoti vidutiniu pagreičiu, netrukdydami eismui. Naudodami tinkamą pavarą galite saugiai nuspausti dujų pedalą iki galo.